Išlyginus su gruntu besiliečiantį paviršių, tai yra namo pamatų, rūsio ar cokolio sienas, atliekame šiltinamų paviršių hidroizoliaciją. Tokių paviršių hidroizoliacijai galima naudoti prilydomas arba priklijuojamas ritinines dangas arba pamatus padengti hidroizoliacine mastika. Jei dengiama mastika, ji tepama dviem sluoksniais. Pirmą kartą tepama viena kryptimi, antrą kartą priešinga kryptimi. Kai sustingsta užteptas hidroizoliacinis sluoksnis, galima pradėti klijuoti šiltinimo plokštes. Prieš klijuojant pasitikrinkite ar pasirinkote tinkamus klijus. Kokius klijus pasirinkti priklauso nuo to, kokią hidroizoliaciją naudojote. Bitumo pagrindu pagaminti klijai tiks prie bituminės hidroizoliacijos, o cemento pagrindu pagaminti klijai tiks prie cementinės. Plokštės turi būti montuojamos iš apačios į viršų ir dedamos ne viena ant kitos, o taip lyg būtų mūrijamos plytos, kad būtų išvengta vertikalių siūlių įtrūkimų. Priklijuotas plokštes patartina sutvirtinti grybo formos smeigėmis, kurias reikia susukti taip giliai į plokštę, kad netrukdytų armavimo tinkleliui. Prieš užkasant pamatus, šiltinamojo sluoksnio plokštės nuo gruntinio vandens patekimo ant jų, turi būti apsaugotos hidroizoliacine plėvele. Tam dažnai naudojama drenažinė plėvelė, kuri priglaudžiama prie plokščių. Plėvelę laiko gruntas. Reikia stebėti, kad užkasant pamatus, plėvelė nesujudėtų ir neatsiknotų. Užkasant pamatus, arčiausiai pamato reikia pilti žvyrą ir smėlį, nes taip sukuriamas papildomas drenažas.